Nemokama linija 8 800 50005 (I-V 9:00-18:00)
Nemokama linija 8 800 50005 (I-V 9:00-18:00)
PIRKTI INTERNETU
Apie mus Vaistinės Naujienos Lojalumo programa Karjera Vaistininkas pataria Kompensuojami vaistai Leidiniai Sveikatos milijonieriai
Titulinis Naujienos Vaistininkė: lietuvių įpročiai nuo saulės apsaugo ...

Vaistininkė: lietuvių įpročiai nuo saulės apsaugo vos valandai

2016 05 25
fasarele

Per pastarąjį dešimtmetį apsauginių priemonių nuo saulės populiarumas Lietuvoje išaugo, didžiosiose vaistinėse kosmetikos pasirinkimas siekia 116 rūšių, šiais metais atsirado net apsauga nuo saulės plaukams. Besirūpinančiųjų oda padaugėjo, tačiau būdami saulėje žmonės vis dar daro pavojingų klaidų, kurių galima išvengti.

Sveikatos specialistų teigimu, šalyje vis dar gajūs įpročiai tepti odą apsauginiu kremu tik vidurvasary, naudoti kuo silpnesnę priemonę teisinantis, kad oda „nebijo saulės“, ar naudoti apsaugą vos kartą per dieną. 

Anot „Eurovaistinės“ atstovės Daivos Kulbickaitės, pagrindinis principas – susiplanuoti buvimo saulėje laiką ir jam pasiruošti. Renkantis apsaugą nuo saulės atsižvelgti į SPF skaičius ir net vasaros pabaigoje rinktis kuo didesnį: kūnui – SPF 30 apsauginį kremą, veido odai – SPF 50.

„Dažniausia klaida – manymas, kad kremo nuo saulės poveikio pakaks visai dienai. Vieną kartą kūnui ištepti reikia maždaug šešių arbatinių šaukštelių kremo. Be to, net jei priemonė atspari vandeniui, išsimaudžius ar suprakaitavus dalis jo nusiplauna. Jeigu visą dieną būname saulėje, išsitepti vieną ar du kartus nepakanka – apsauginį kremą naudoti turėtume kas dvi, tris valandas. Be išimčių“, - pataria vaistininkė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė atkreipia dėmesį ir į klaidingą nuomonę, kad saulė neturi poveikio pavėsyje ar šaltuoju metų laiku.

„Mitas, jog vitaminas D gaminasi tik būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose. Už debesų slypinti saulė taip pat skleidžia UV spindulius, kurie būtini vitamino D gamybai organizme, tik ne taip stipriai. Kadangi debesys sulaiko tik dalį UV spindulių, įdegti galima net ir nekaitinant odos tiesiogiai“, - sako A. Razmienė.

Kartais nemalonios kaitinimosi saulėje pasekmės pajuntamos net ir nepamiršus pasitepti apsauginiu kremu. Anot „Eurovaistinės“ vaistininkės, dažniausia to priežastis – neatidus kosmetikos priemonių pasirinkimas.

Sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia, jog saulė spinduliuoja įvairaus ilgio ultravioletinius (UV) spindulius. Odos nudegimus sukelia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB), o ultravioletiniai A spektro saulės spinduliai (UVA) siejami su ankstyvuoju odos senėjimu bei žmogaus imuninės sistemos nusilpimu. Abi spinduliuotės rūšys didina odos vėžio išsivystymo riziką ir gali sukelti įvairias akių ligas.

„Geriausiai nuo kenksmingų UV spindulių apsisaugosime ne tik naudodami apsaugines kosmetikos priemones, bet ir ribodami buvimo atviroje saulėje laiką, dėvėdami visą kūną dengiančius šviesius natūralios medžiagos drabužius, kepurę, akinius nuo saulės. Labiausiai saulės reikėtų vengti vidudienį, kai ji yra aktyviausia. Ypač saugoti vaikus ir kūdikius“, - pataria A. Razmienė.