Vaistų vis dar nerūšiuojame: tokio įpročio neturi netgi 65 proc. gyventojų

Vaistų vis dar nerūšiuojame: tokio įpročio neturi netgi 65 proc. gyventojų

Buitinių atliekų rūšiavimas jau gerai pažįstamas daugeliui gyventojų, visgi iki šiol dauguma nėra susipažinę, kaip rūšiuoti vaistus. „Eurovaistinės“ duomenimis, vaistus rūšiuoja vos 35 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu likusieji juos kaupia namuose, išmeta kartu su buitinėmis atliekomis ar nuleidžia į unitazą.

Vos 35 proc. gyventojų rūšiuoja vaistus

Remiantis „Eurovaistinės“ užsakyta tyrimų bendrovės „Sprinter“ gyventojų apklausa, paaiškėjo, kad vos 35 proc. apklaustųjų rūšiuoja pasibaigusio galiojimo arba nebereikalingus vaistus. Visa likusi dalis – nėra susipažinę su rūšiavimo principais.

„Kiekvienais metais žmonės vis aktyviau įsitraukia į vaistų rūšiavimą. Vien pernai jie į vaistines atnešė 3,6 kartus daugiau utilizavimui skirtų vaistų nei 2021 metais. Visgi, po gyventojų apklausos išryškėjo daugiau vaistų rūšiavimo įpročių. 35 proc. apklaustųjų nebereikalingus ir pasibaigusio galiojimo vaistus neša utilizuoti į vaistines, tuo tarpu likusieji nežino, kaip rūšiuoti: 37 proc. žmonių vaistinius preparatus išmeta su buitinėmis atliekomis, 18 proc. juos kaupia namuose, o 10 proc. išpila su vandens nuotekomis“, – teigia R. Lipnevičiūtė.

Trečdalis gyventojų jau yra susipažinę su vaistų rūšiavimu ir tai, anot „Eurovaistinės“ atstovės, yra išties daug:

„Visuomenės sąmoningumas kasmet sparčiai auga. Prisiminus 2019 metus, surūšiuotų vaistų skaičius siekė vos 933 kg, kai tuo tarpu pernai utilizuotų vaistų skaičius viršijo 8874 kg. Tai yra beveik 10 kartų daugiau surūšiuotų vaistų. Tikime, kad šis skaičius toliau augs ir taip drauge atsakingiau saugosime savo bei aplinkinių sveikatą“, – pasakoja R. Lipnevičiūtė, pridurdama, kad visus nebereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus gyventojai gali nemokamai atnešti į bet kurią vaistinę šalyje.

Nemeskite vaistų į unitazus ar šiukšlines

„Eurovaistinės“ vaistininkė J. Aleknienė pasakoja, kad iš pirmo žvilgsnio nekaltas vaistinių preparatų išmetimas į buitinių atliekų šiukšliadėžes arba jų nuleidimas į tualetą gali turėti neigiamos įtakos mūsų sveikatai ir gamtai. Visi vaistiniai preparatai, kuriuos išmetame su buitinėmis atliekomis, ne tik teršia aplinką, bet ir patekę į gruntinį vandenį gali sukelti pavojų gyvūnijai ir žmonių sveikatai.

Į vaistines atneškite ne maisto papildus, bet vaistus

„Kartais žmonės į vaistines atneša ne tik nebereikalingus ar negaliojančius vaistus, bet ir vitaminus, maisto papildus, kosmetiką bei tokias medicinines priemones kaip pleistrai, tvarsčiai. Iš tiesų vaistinėse rūšiavimui laukiami tik vaistai, o visus anksčiau minėtus vitaminus ir medicinos priemones kiekvienas gali paprasčiausiai rūšiuoti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis. Taip pat galima vadovautis taisykle, kad naikinimui į vaistines nešami tik tie preparatai, ant kurių pakuotės užrašyta – receptinis vaistas, nereceptinis vaistas“, – teigia vaistininkė J. Aleknienė.

Netaupykite nebereikalingų vaistų

„Viena iš savigydos daromų klaidų – tai nebereikalingų vaistų taupymas „atsargai“. Dažnai tai būna receptiniai vaistai, taip pat antibiotikai. Pirmiausia, atliekamų antibiotikų namų vaistinėlėje neturėtų būti, nes privalu suvartoti visą gydytojo paskirtą kursą. Tačiau jeigu dėl tam tikrų priežasčių nutraukėte antibiotikų vartojimą anksčiau laiko arba namuose turite kitų, jau jums nebereikalingų receptinių vaistų, būtinai atneškite juos į vaistinę saugiam utilizavimui“, – pataria vaistininkė. J. Aleknienė.

Kaip rūšiuoti švirkštus ir gyvsidabrio termometrus?

Vaistininkė pasakoja, kad kartais gyventojai kreipiasi nežinodami, ką daryti su tokiomis medicinos priemonėmis kaip švirkštai, adatos ar namų vaistinėlėse užsilikę gyvsidabrio termometrai. Pastarųjų negalima paprastai išmesti nei į šiukšliadėžę, nei atiduoti vaistinėms. Tokiais atvejais patariama juos atiduoti į gyvenamosios savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

Pasitikrinkite kas pusę metų

„Pasibaigusio galiojimo vaistų sudėtis gali chemiškai pakisti – tapti neveiksminga arba kaip tik sukelti šalutinius poveikius, todėl geriausia nusimatyti laiką, kada reguliariai atliksite vaistinėlės pertvarką. Pusė metų – tai optimalus laikotarpis, per kurį vertėtų atsakingai peržiūrėti visos vaistinėlės turinį. Tai padės jaustis ramiai ir gerai dėl savo ir artimųjų sveikatos“, – sako vaistininkė J. Aleknienė.